Sėkmingiausių vaikų tėvai daro šiuos 9 dalykus

Apie situacijas ir ritualus kaip pritraukti sėkmę, daug pasiekusių žmonių būdo bruožus, išskirtinumus ir savybes bei darbus, pakeitusius gyvenimą, prirašyta nemažai. Tačiau tėvams labiausiai rūpi ne pasaulio, bet vaikų pasiekimai ir sėkmė. Neretai tėvai kelia klausimą ar pagalvoja: „Ką aš galiu padaryti, kad mano vaiką lydėtų sėkmė?“ Taigi štai ką jūs galite.

 1. Nesakykite vaikui, kad jis gali būti kuo panorėjęs

Geriau stebėkite jo talentus. Jauni žmonės nelinkę galvoti apie „kada nors“ užklupsiančią ateitį. Arba svarstyti apie darbus ir būsimas veiklas. Mąstymas apie rimtas profesijas ar ateitį prasideda vaikui einant link abitūros, o kol kas, jam augant, parinkti tinkamas veiklas ir užsiėmimus, kurie tobulintų ir ugdytų, – svarbiausia. 

2. Vakarieniaukite kartu

Atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai, kurie valgo su šeima maždaug penkias dienas per savaitę, rečiau piktnaudžiauja narkotikais, juos mažiau vargina nutukimas, jie rečiau serga depresija. Be to, tokių vaikų pažymių vidurkis paprastai aukštesnis, žodynas platesnis, o savivertė – aukštesnė. 

3. Laikas be ekrano

Mažų vaikų smegenys gali visiems laikams pakisti, jei jie praleidžia per daug laiko naudodami planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Trikdomas tam tikrų gebėjimų vystymasis, t. y. jiems sunku sutelkti dėmesį, išlaikyti atidumą, prastesni jų socialiniai įgūdžiai, menkesnis žodynas. Anot Amerikos pediatrijos akademijos (AAP), jaunesniems nei 18 mėnesių vaikams reikėtų apskritai neduoti išmaniųjų įrenginių, išimtis – vaizdo pokalbiai su artimaisiais. Vaikams nuo dvejų iki penkerių metų rekomenduojama apriboti ekrano laiką iki vienos valandos per dieną. Vyresnius vaikus svarbu stebėti ir užtikrinti, kad išmanieji prietaisai nesutrikdytų miego rutinos, neturėtų įtakos fiziniam aktyvumui ar socialinių ryšių mezgimui. Akademija pabrėžia, kad tėvai taip pat turėtų drausti vaikams naudotis išmaniaisiais prietaisais prie vakarienės stalo, automobilyje ar miegamajame. 

4. Mamos darbas – ne namuose

Mama, likusi namuose, tikrai labai patogu šeimai, tačiau Harvardo verslo mokyklos tyrėjai nustatė, kad kai mama dirba ne namuose, dukros ateityje dažniau pačios nori dirbti ir neretai uždirba daugiau nei jų bendraamžės, kurių motinos nepadarė karjeros. 

5. Darbas – nuo mažų dienų

Ugdyti savarankiškumą ir mokyti užsidirbti, taip nulemiant sėkmingesnę jų ateitį, – svarbu. Anot Julie Lythcott-Haims, knygos „Kaip užauginti suaugusįjį“ autorės, didžiausią profesinę sėkmę pasiekę žmonės jau vaikystėje atliko tam tikrus darbus ir mokėsi užsidirbti.

6. Ugdykite savikontrolę ir kantrybę

Klasikinis 1972 m. zefyro eksperimentas taikomas ir šiandien. Kokia jo esmė? Vaikui ant stalo padedamas zefyras ir pažadamas antras, jei jis, kol bus vienas, jo nesuvalgys. Taigi sėkmingai vaikui išbuvus vienam apie 15 min. jis apdovanojamas antru zefyru.

Kaip tai atrodo? Pažiūrėkite vaizdo įrašą:

 

Tolesni 40 metų atliekami tyrimai parodė, kad vaikai, kurie sugebėjo atsispirti pagundai suvalgyti zefyrą, gyvenime pasiekė daugiau: užaugo turėdami geresnius socialinius įgūdžius, gavo aukštesnius egzaminų įvertinimus. Jie taip pat buvo mažiau nutukę ir galėjo geriau įveikti stresą. Norėdami padėti vaikams ugdyti šį – kontrolės ir kantrybės – įgūdį, formuokite jų įpročius, kurie būtų reikalingi kasdien ir kurie praverstų kiekvieną dieną, vykdant tam tikras veiklas, net kai jie nenori jų daryti. 

7. Skaitykite jiems

Niujorko universiteto medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad kūdikiai, kurių tėvai jiems skaitė, vėliau, po ketverių metų, dar prieš pradedant lankyti paruošiamąją klasę, išsiskiria geresniais kalbos įgūdžiais, didesniu raštingumu, be to, tokie vaikai pradeda skaityti ankstėliau. O vaikai, kuriems dar vaikystėje patinka knygos, išauga į skaitančius žmones ateityje, o tai, žinoma, yra nepaneigiami privalumai, kurių didžiausias – neginčijamas kūrybiškumo talentas. „Palyginome vaikus iš tos pačios socialinės aplinkos, kurie, sulaukę 5 ir 10 metų, pasiekė panašių gebėjimų, ir pastebėjome, kad tų, kurie dažnai skaitydavo knygas būdami 10 metų, ir daugiau nei kartą per savaitę, kai jiems buvo 16 metų, egzaminų rezultatai buvo geresni, nei tų, kurie skaitė mažiau “, – teigia daktarė Alice Sullivan, remdamasi Didžiosios Britanijos kohortos tyrimu, įvertinusi 17 tūkst. žmonių stebėjimo rezultatus. Taigi skaitymas savo malonumui, akivaizdu, susijęs su didesne intelektine pažanga – tokių vaikų žodynas platesnis, tartis geresnė, jie gabesni su matematika susijusiose srityse.

8. Keliaukite kartu

Anot JAV Studentų ir jaunimo kelionių asociacijos (SYTA) atliktos apklausos, kelionės vaikams turi ypač didelę įtaką:

• randasi noras keliauti daugiau (76 proc.)
• padidėja tolerancija kitoms kultūroms ir etninėms grupėms (74 proc.)
• padidėja noras žinoti / mokytis / tyrinėti (73 proc.)
• padidėja noras išbandyti įvairius maisto produktus (70 proc.)
• padidėja savarankiškumas, savivertė ir pasitikėjimas (69 proc.)
• randasi daugiau intelektualinio smalsumo (69 proc.)
• padidėja tolerancija ir pagarba (66 proc.)
• akivaizdus geresnis prisitaikymas ir jautrumas (66 proc.)
• jiems dar labiau patinka įvairios veiklos (51 proc.)
• geresnė saviraiška (51 proc.)
• padidėja motyvacija siekti tam tikros profesijos (42 proc.)

Jei vaikas keliauti į užsienį nenori, keliaukite savo šalyje. Nustatyta, kad ir tokios – vidinės – kelionės teikia panašią naudą.

 9. Leiskite daryti klaidas

Nors tai gali skambėti prieštaringai, tai yra vienas geriausių dalykų, kurį tėvai gali padaryti. Klinikinė psichologė (neuropsichologė) Stephanie O‘Leary savo knygoje „Tėvystė realiame gyvenime: taisyklės pasikeitė“, patyręs nesėkmę, vaikas gali išmokti su ja susitvarkyti – tai įgūdis, kurio jam tikrai prireiks realiame pasaulyje. Tai taip pat suteikia jam neįkainojamos patirties, būtinos bendraujant su bendraamžiais. Tam tikras iššūkis sukelia sunkaus darbo ir nuolatinių pastangų poreikį – vaikas išmoksta priimti sprendimą, kad išspręstų tam tikrą situaciją, o tai ypač svarbi patirtis, nepaisant jo įgimtų gabumų. Laikui bėgant, vaikas bus emociškai ir psichologiškai stipresnis, atsparesnis nesėkmei, mat patyręs pralaimėjimą nebijos mėginti, gebės imtis net sudėtingesnių užduočių, nes nebijos pralaimėti. Stipri valia ir plieninė atsakomybė vaiką ves į priekį. Be to, tėvai, stengdamiesi apsaugoti vaiką nuo bet kokios nesėkmės, rodo, kad juo nepasitiki.

„Jūsų noras matyti, kaip vaikas kovoja, reiškia, kad jūs manote, jog jis sugeba ir gali priimti bet kokį rezultatą, net neigiamą, ir, sukaupęs jėgas, bandyti iš naujo.“